Socialinis ir emocinis ugdymas – kaip užsienio kalba, kuo anksčiau pradedi mokytis, tuo greičiau ir geriau ją išmoksti.  


 Įsivertinkite atlikdami BLIC testą, kuris padės suprasti, ar Jūsų klasei reikalinga nuosekli socialinio ir emocinio ugdymo programa.                                                                                                                          



KAS YRA SOCIALINIS IR EMOCINIS UGDYMAS?


SOCIALINIS IR EMOCINIS UGDYMAS  procesas, kuriame dalyvauja vaikai ir suaugusieji, apimantis žinių, nuostatų bei įsitikinimų, susijusių su penkiomis pagrindinėmis kompetencijomis, formavimą ir ugdymą. 

 


SOCIALINIO IR EMOCINIO UGDYMO DALYVIAI

Socialinis ir emocinis ugdymas veiksmingiausias tada, kai esminių kompetencijų ugdymas tampa sistema, kurioje veikia visa bendruomenė. Tai kai į nuoseklų procesą įsitraukia:  

mokiniai, mokytojai, administracija, pagalbos mokiniui specialistai, techninis personalas, tėvai / šeima,  steigėjas, mokyklos kaimynystėje esančios bendruomenės, autoritetai ir partneriai ir kt.  

Įsitraukus visai bendruomenei į šį procesą naudos gauna VISI: vaikai ir suaugusieji.

Nuosekliai stiprinant kompetencijas, kartu integruojant bendruomeniškumo, pilietiškumo ugdymo metodus, tokius kaip mokymasis tarnaujant, pilietis, bendruomenės dalyvavimas savanorystės projektuose ar pilietinėse akcijose, stiprina pilietinę savimonę, įgalina veikti ir siekti pozityvių pokyčių šalyje.


 

 



SOCIALINIO IR EMOCINIO UGDYMO INTEGRAVIMAS Į KLASĘ

Nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo programos reikšmingai prisideda prie vaikų ir jaunimo socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymo, tačiau maksimalus rezultatas pasiekiamas integruojant socialinius ir emocinius įgūdžius ugdančius elementus į visą ugdymo procesą. Kad būtų aiški ugdymo kryptis ir tikslai, rekomenduojama organizuojant ugdymą remtis socialinio ir emocinio kompetencijų aprašu.

Lietuvoje ateityje pedagogai turės galimybę pasinaudoti Socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijos aprašu. Atlikus mokslinės literatūros ir sėkmingos praktikos analizę rekomenduojami trys integravimo lygiai: 

 

1 LYGMUO. Kiekvienoje pamokoje turi būti sukurta saugi mokymosi aplinka, kurioje aiškiai išsakomi aiškūs ir pamatuojami lūkesčiai, sutarta dėl taisyklių ir bendrųjų susitarimų, bendravimas turi būti įtraukus, mokytojas ir klasė jautrūs kiekvieno patirtims ir išgyvenimams. 

Kiekvienoje pamokoje mokytojas renkasi į mokymo/si procesą įtraukiančius metodus, įvertindamas, kad mokiniai mokosi skirtingai, kad mokymasis yra darbas, reikalaujantis dėmesio sutelkimo, o mokymosi motyvacija įgyjama siejant mokymosi patirtį su pritaikymu realiame gyvenime. 


2 LYGMUO. Kiekvienas mokinys turi  ugdyti įgūdžius nuosekliai, bent kartą per savaitę. 

Tyrimai patvirtina, kad daugiausiai naudos teikia tyrimais grįstos, nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo programos. Kad programa pasiektų jai keliamus tikslus, ji turi būti parengta ir realizuojama vadovaujantis 

NAKA principu: 

  • socialinio ir emocinio ugdymo užsiėmimai vykdomi NUOSEKLIAI, gilinant tai, ką mokiniai jau  supranta ir moka, atsižvelgiant į jų raidą;
  • veiklos reikalauja AKTYVAUS mokinių dalyvavimo; 
  • socialiniams ir emociniams įgūdžiams ugdyti būtinas KONCENTRUOTUMAS ir specialus laikas;
  • veiklų tikslai ir tikėtini rezultatai yra AIŠKIAI įvardijami ir aptariami. 


3 LYGMUO. Socialinio ir emocinio ugdymo temų integravimas į visų dalykų turinį.

Nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo pamokos ugdo specifinius vaikų ir jaunimo įgūdžius, kuriems susiformuoti reikia laiko. Ugdant ir gilinant juos svarbu sudaryti sąlygas pritaikyti ir panaudoti įvairiuose kontekstuose. Dėl to labai svarbu, kad kitų dalykų pamokose būtų atkreiptas dėmesys į šių įgūdžių ugdymą ne tik taikant mokymo metodus ar strategijas, bet ir integruojant juos į pamokų turinį.


Pavyzdžiui, literatūros pamokose atkreipti dėmesį į kūrinių veikėjų išgyvenamas emocijas ir jų atpažinimą. Istorijos pamokose analizuoti ne tik asmenybių biografinius faktus, bet jų charakterio ypatybes ir konkrečius gebėjimus. Fizinio ugdymo metu mokytis įveikti stresą pasirinkus tinkamus fizinius pratimus.


Norėdami socialinį ir emocinį ugdymą integruoti į dalykų turinį mokytojai gali rinktis palankias šiems įgūdžiams plėtoti temas, pavyzdžiui, skurdas, pagyvenusių žmonių globa, gamtosaugos aktualijos, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir kitų ligų, susijusių su sveikos gyvensenos problemomis, paplitimas ir kt.

KAIP PASIEKIAMA SOCIALINIO IR EMOCINIO UGDYMO SĖKMĖ MOKYKLOJE

Nuoseklus socialinis ir emocinis ugdymas, jo tvarumas pasiekiamas planuojant jo įgyvendinimą ne vieneriems metams. Priklausomai nuo turimos mokyklos patirties, tai procesas, kuriam gali prireikti kantrybės, lankstumo ir nusiteikimo, kad į procesą teks įtraukti visus mokyklos bendruomenės narius. 

Sėkmės elementas yra tinkamas požiūris į socialinį ir emocinį ugdymą: supratimas, kad SEU = mokinių sėkmė mokykloje ir gyvenime.



 


SOCIALINIO IR EMOCINIO UGDYMO AKTUALUMAS 

Šiandieninis socialinis-ekonominis klimatas iškelia naujus iššūkius, kurie daro įtaką vaikų ir jaunimo ateičiai. Švietimo prieinamumas toli gražu nesuteikia garantijų, kad ateityje kiekvienas žmogus turės darbą. 

Švietimas turi didelį potencialą padėti įveikti šiuos iššūkius, suteikiant jaunam žmogui kompetencijų, kurios padės siekti asmeninės ir valstybinės gerovės. 

Daugelyje šalių pripažįstama, kad socialinės ir emocinės kompetencijos turi būti pradedamos ugdyti šeimoje nuo gimimo, vėliau ikimokykliniame amžiuje, priešmokykliniame ugdyme ir tęsiamos mokykliniame amžiuje.  


SEUI ir kitos Lietuvos nevyriausybinės organizacijos, ugdymo institucijos, savivaldos ir vyriausybinės organizacijos sutaria, kad šis ugdymas yra reikšmingas ir žingsnis po žingsnio siekiama, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje turėtų galimybę visais amžiaus tarpsniais ugdytis bei stiprinti socialinius ir emocinius įgūdžius.


KODĖL SOCIALINĖS IR EMOCINĖS KOMPETENCIJOS YRA SVARBIOS?

Mes visi žinome, kad profesinei sėkmei svarbūs tokie įgūdžiai, kaip rašymas, skaičiavimas ar problemų sprendimas, tačiau ne menkiau svarbūs socialiniai ir emociniai įgūdžiai, tokie kaip ištvermingumas, savikontrolė, emocinis stabilumas.

Empiriniai įrodymai ir patirtis rodo, kad socialinius ir emocinius įgūdžius turintys žmonės geriau priima kasdienio gyvenimo iššūkius. Asmenys, kurie turi kantrybės sunkiam darbui, dažniau sulaukia sėkmės šiais laikais labai dinamiškoje ir kompetencijų reikalaujančioje darbo rinkoje. Tie, kurie geba kontroliuoti savo impulsyvumą, dažniau renkasi sveiką gyvenimo būdą. Net ir PISA tyrimo rezultatai rodo, kad atkaklumas yra pagrindas siekiant sėkmės matematikoje.

Tyrimai patvirtino, kad mokiniai, kurie tiki, kad gali išmokti matematikos, pasiekia geresnių rezultatų, negu tie, kurie tuo netiki. 

KODĖL SVARBU PRADĖTI MOKYTIS DABAR, NEATIDĖLIOJANT?



Mokiniams reikia sudaryti sąlygas įgyti pažinimo bei socialinių ir emocinių kompetencijų, kurios yra pagrindas siekiant gyvenimo sėkmės. Socialinės ir emocinės kompetencijos pasireiškia daugybėje kasdienių situacijų. Jos vaidina svarbų vaidmenį, kai asmenys dirba su kitais, siekia tikslų ir valdo emocijas.

 

Jos yra svarbios visais gyvenimo etapais. Pavyzdžiui, kontroliuojamos emocijos gali padėti išvengti klasės darbo sutrikdymo arba draugo praradimo. Tie patys gebėjimai gali padėti laikytis atokiau nuo ketinimo bėgti iš pamokų, piktnaudžiauti psichoaktyviosiomis medžiagomis arba vengti ankstyvų lytinių santykių. Empiriniai tyrimai rodo, kad sąžiningumas, komunikabilumas ir emocinės įveikos yra vienos iš svarbiausių socialinių ir emocinių įgūdžių, kurie duoda daug naudos vaikams ir visuomenei.